Mažasis Aladinas

Bedalio likimas… Iš jaukių namų ir šilto 90 metų senutės glėbio, kurią itin sunkios sveikatos būklės išvežė į ligoninę, katinėlį išmetė į laiptinę, o pikti kaimynai grąsino išspirti į lauką, kad nesimaišytų po kojomis 🙁 Vargšas katinėlis baimingai tupėjo laiptinės kamputyje, nespuprasdamas, kodėl jo neįleidžia į namus ir kur dingo jo šeimininkė 🙁 Išsigandusį ryžiuką priglaudėme “po savo sparneliu”. Katinukas po klinikos atvyko į mūsų vilą ir gyvena pasislėpęs spintutėje prie savanorės kojų. Žvelgia baimingomis akutėmis, nerimastingai plaka švelni širdelė, nesuprasdama, kur jis atsidūrė ir kas jo laukia 🙁 Po truputį katinėlis drąsinasi ir bando susidraugauti, tačiau jis toks jautrutis, kad nelabai ir moka pastovėti už save, išlįsti pažaisti su žaisliukais, vargšiukas nedrįsta parodyti, koks nuostabus katinukas yra… Baisu ir pagalvoti, kaip toks katinėlis būtų mokėjęs gyventi per šalčius lauke ir kovoti už kąsnelį maisto tarpe laukinių katinų 🙁 Neabejotinai, likimas jo būtų katastrofiškai liūdnas… 🙁

Mažasis Aladinas viloje po truputį drąsinasi gyventi naujoje aplinkoje, bet toliau savanorės stalo nedrįsta nueiti. Jis guli išsigandęs po stalu, kartais užsilipa ant stalo arba prigula ant kėdutės. Vargšiukas išsiilgęs žmogaus švelnumo, nedrąsiai užšoka ant savanorės kelių pabūti arčiau žmogaus, rasti prieglobstėlį, kur niekas jo nenuskriaus. Aladinas švelnutis katinukas, kuriam reikia gero žmogaus rūpesčio, paglostukų ir padrąsinančių pagyrimų 🙂 Katinėlis nukirmintas, nublusintas, paskiepytas, sterilizuotas ir čipuotas. Jis labai laukia mylinčių šeimininkų ir jaukios namų aplinkos, kur galėtų tapti pasitikinčiu, meiliu katinuku 🙂