Viltė, kylanti Saulė

Dailaus rašto marmurinis kailiukas, dvi apvalios žalsvos akutės ir jausmingas snukutis 🙂 Paprastai ji patogiai įsitaiso jaukiai pagulėt ant gultuko, stebi gatvę pro langą, stebi mus besidarbuojančias, o vos pakalbinus atbėga pasiglaustyti 🙂

Viltę-Kylančią Saulę radome dar rugsėjo pradžioje daugiabučio laiptinėje, visiškai nesiorientuojančią, svirduliuojančią, griūnančią, gailiai miaukiančią 🙁 Nesupratome, kas galėjo nutikti katytei – ar ji apsinuodijusi, ar traumuota, ar insultas, ar kas nuskriaudė?

Klinikoje atlikome kraujo tyrimus, darėme rentgeną, o statant lašelinę, katytei prasidėjo stiprus epilepsijos priepuolis 🙁 Temperatūra buvo labai žema, katytė gulėjo paslika 🙁 Klinikoje nustatė, kad katytė nėra patyrusi lūžių, nebuvo nei vidinio kraujavimo, nei auglių galvoje, tačiau jai ištinusios smegenys, vargšiukė praradusi uoslę, o akutės nors ir sveikos, tačiau nieko nemato 🙁 Kraupu ir pagalvoti, bet tiek koordinacijos ir regėjimo praradimas, tiek epilepsijos priepolis, ištinusios smegenys yra žmogaus suduoto smūgio į galvą pasekmė! 🙁 Vargšė katutė, patyrusi tokį žiaurumą ir dabar staiga išsigąsta tam tikro judesio ir bando gintis 🙁 Marmuriukė po ilgo gydymo atgavo regėjimą ir uoslę, pasveiko ir jos koordinacija stabilizavosi 🙂

Miela katytė, nori bendrauti su žmogumi 🙂 Kartais žiūri tokiomis liūdnomis akutėmis, pasiilgusi žmogaus gerumo, taip nori pabūti šalia ir atrasti ramybę… O gavusi paglostuką ir pagyrimą, atrodo, net nusišypso 🙂 Jai labai reikia jaukių namų ir meilės, kad nusiramintų ir vėl taptų pasitikinčia savimi miela drauge 🙂